Sveiki, noriu papasakoti apie savo triušiuko trumpą gyvenimą.
Triušiuką aš nusipirkau iš parduotuvės KIKOS ketvirtadienį. Triušiukas atrodė sveikas, guvus...toks jis ir buvo iki šeštadienio. šeštadienį parėję vakare iš svečių į namus pastebejomė, jog mūsų triušiukas baisiausiai apsividuriavęs...klausėme pardavejos nurodymų ir davemė tik šieno ir vandens. Viduriavimas nemažejo ir sekmadienį. Labai išsigandę dėl savo triušiuko gyvybės, su baime laukėme pirmadienio, o kai sulaukėme nugabenome triušiuką pas veterinarą. Jis nieko tiksliai nepasakė, tik kažką suleido ir liepė girdyti kmynų arbata su angliuku. Liepė UŽ SAVAITĖS pasirodyti. Pamatę, jog triušiukui vaistai nepadeda ir ji vis silpsta, nusprendėme bėgt į vaistinę ir gelbėt jos gyvybę viskuo, kuo tik įmanoma. Davėme gliukozės, nes ji nieko nevalgė, bei "smectos" , kad nebeviduriuotų. Visą naktį iš pirmadienio į antradienį triušiuką globojome be miego, girdėme per pipetę bei dėjome šienelį ant lovos, kad tik valgytų. Naktį manėmė, jog įvyko stebuklas ir jai pradėjo gerėti: ji pradėjo valgyti, šlapintis, o ne viduriuoti. Sulaukėme antradienio ryto ir pamatėme, jog mūsų triušiukė atsisako gerti ir valgyti tik guli leisgyvė..Kaip paguldai taip ir guli..Nė krust...Apskambinome visas Šiaulių veterinarines, bet niekas nedirbo, tad sukaupėme ryžtą, paėmėme savo triušiukę ir gabenome pas veterinarą, kuris priima žmones į namus. Žinojome, jei pagalbos negausime, triušiukė kelionės nebeištvers.. Deja, jis buvo išvykęs, tad kupinom ašarų akim, mes vežėme triušiukę namo. Ten ją pasiguldėme ant lovytės ir manėme, jog ji ilsisi...Tik staiga ji pradėjo gaudyt orą nebegalėdama įkvėpt...o mes nežinojome, kaip jai padėt...akytės nudžiūvo ir sukrito mūsų triušytė nuo neaiškios kilmės baisaus viduriavimo su storosios žarnos gleivėmis...
Panagrinėję savo veiksmus suprantame, jog mes niekuo triušiukui pakenkti negalėjome: davėme tik jos pašarą ir vandenį, skersvėjų ji negavo, vaikų pas mus nėra kurie suspaustų už pilvuko...nieko, tad darome išvadą, jog KIKA mums pardavė sergantį triušiuką. O taip negalima...Nors ir keletą dienų ji pas mus tegyveno, tačiau spėjome prie jos prisirišti, kaip prie mažo vaikelio, ir dar ilgai ją mums primins tušti namų kampai, kuriuose nieks netupi ir nesislapsto.. Tad žmonės, kai pirksite ką nors iš KIKOS būkite labai budrūs ir pagalvokite ar tikrai verta tai daryti, kad neatsitiktų, taip kaip mano mažąjam triušiukui.
